Triušininkystė Lietuvoje vertinama dėl aukštos kokybės dietinės mėsos ir galimybės gauti greitą produkciją nedideliame plote. Triušiai pasižymi itin dideliu vislumu ir sparčiu augimu, tačiau kartu tai yra vieni jautriausių ūkio gyvūnų. Sėkmingas auginimas priklauso nuo trijų banginių: tinkamos aplinkos, subalansuoto šėrimo ir griežtos ligų prevencijos.
1. Veislės pasirinkimas: kailis ar mėsa?
Prieš įrengiant narvus, svarbu nuspręsti dėl auginimo krypties.
- Mėsinės veislės: Lietuvoje populiariausi Kalifornijos ir Naujosios Zelandijos baltieji triušiai. Jie pasižymi puikiu mėsos ir kaulų santykiu bei sparčiu svorio augimu (4 mėnesių triušis jau gali būti tinkamas realizacijai).
- Mėsinės-kailinės veislės: Belgijos milžinai (didžiausi triušiai, užaugantys iki 7–10 kg) ar Prancūzijos avinai. Nors jie auga lėčiau, tačiau vertinami dėl dydžio ir gražaus kailio.
- Kailinės veislės: Pavyzdžiui, Reksai, kurie auginami dėl aksominio švelnumo kailio.
2. Laikymo sąlygos: higiena yra prioritetas
Triušiai yra itin jautrūs drėgmei, skersvėjams ir amoniako garams, todėl jų „namai“ turi būti įrengti protingai.
- Narvų konstrukcija: Rekomenduojama naudoti narvus su tinkliniu dugnu (dalinai), kad išmatos ir šlapimas iškart pasišalintų. Tai padeda išvengti pėdų uždegimų ir kokcidiozės plitimo.
- Mikroklimatas: Triušiai lengviau ištveria šaltį nei karštį. Esant aukštesnei nei +25 °C temperatūrai, gyvūnai patiria didelį stresą, gali nustoti ėsti ar net žūti nuo šilumos smūgio.
- Ramybė: Triušiai yra baikštūs, todėl jų fermoje turėtų būti kuo mažiau triukšmo ir pašalinių asmenų.
3. Šėrimas: skaidulų svarba
Triušio virškinimo traktas turi dirbti be sustojimo, todėl pašaras jiems turi būti prieinamas visą parą.
- Šienas: Tai pagrindinis pašaras (sudaro iki 70–80% raciono). Jis būtinas virškinimui ir dantų nudilinimui.
- Koncentruoti pašarai: Geriausia naudoti specializuotus kombinuotuosius granulinius pašarus, kuriuose subalansuoti baltymai, vitaminai ir mineralai. Šeriant tik grūdais, triušiams dažnai trūksta kalcio ir kitų mikroelementų.
- Vanduo: Vienas triušis per parą gali išlakti iki 0,5 l vandens. Vanduo privalo būti šviežas ir švarus.
4. Sveikata: prevencija pigesnė už gydymą
Didžiausia triušių augintojų baimė – virusinės ligos (triušių hemoraginė liga ir miksomatozė), kurios gali sunaikinti visą bandą per kelias dienas.
- Vakcinacija: Tai privaloma procedūra. Triušiai skiepijami pavasarį, prieš prasidedant uodų (kurie platina miksomatozę) sezonui.
- Karantinas: Kiekvienas naujai įsigytas triušis turi būti laikomas atskirai bent 30 dienų.
- Kokcidiozė: Tai dažniausia viduriavimo priežastis. Jos išvengiama palaikant sausą aplinką ir naudojant kokcidiostatikus (dažniausiai jų jau yra gamykliniuose pašaruose).
5. Veisimas ir reprodukcija
Triušių patelės pasižymi unikalia savybe – provokuota ovuliacija, todėl jos gali kergiamas bet kuriuo metu. Vaikingumas trunka tik 30–31 dieną. Viena patelė per metus gali atsivesti 4–6 vadas po 6–10 triušiukų. Tai leidžia ūkiui labai greitai išsiplėsti, tačiau reikalauja griežtos apskaitos ir kraujomaišos vengimo.