Dauguma paukštininkų sutiks, kad kalakutės yra vienos geriausių motinų paukščių pasaulyje. Jos pasižymi ne tik stipriu perėjimo instinktu, bet ir neįtikėtinu pasiaukojimu saugant jauniklius. Dažnai sodybose praktikuojamas metodas – leisti kalakutei išperėti ar tiesiog prižiūrėti viščiukus – duoda stulbinančių rezultatų: viščiukai auga drąsesni, sveikesni ir geriau mokosi rasti maistą.
1. Kodėl kalakutė yra geresnė motina už vištą?
Nors vištos yra geros motinos, kalakutės turi keletą pranašumų:
- Dydis ir šiluma: Po savo dideliais sparnais kalakutė gali sušildyti kur kas didesnį būrį viščiukų (iki 20–25 vnt.).
- Apsauga: Kalakutės yra gerokai agresyvesnės saugodamos jauniklius nuo plėšrūnų (varnos, katės).
- Kantrybė: Kalakutė gali perėti labai ilgai, todėl po ja galima pakišti net ir vėliau surinktus kiaušinius.
2. Kaip „įkalbinti“ kalakutę priimti viščiukus?
Svarbiausia taisyklė – kalakutė turi būti perėjimo fazėje. Jei paukštis jau kelias dienas tupi lizde, jos motiniški instinktai yra pačiame įkarštyje.
- Naktinis metodas: Jei viščiukai išsirito inkubatoriuje, geriausia juos kalakutei atiduoti naktį. Tamsoje kalakutė yra ramesnė. Atsargiai pakiškite po vieną viščiuką jai po krūtine.
- Stebėjimas: Ryte stebėkite paukščio reakciją. Jei kalakutė švelniai „kalbasi“ su jaunikliais ir leidžia jiems judėti po savimi, vadinasi, ji juos priėmė.
- Kiaušinių keitimas: Jei kalakutė perėjo savo kiaušinius, likus dienai iki ridenimosi galite juos pakeisti viščiukais – paukštis net nepastebės skirtumo.
3. Priežiūros ypatumai: kalakutė ir jos „netikri“ vaikai
Nors kalakutė atlieka didžiąją darbo dalį, šeimininkas privalo prižiūrėti procesą:
- Saugumas: Pirmąsias 1–2 savaites laikykite kalakutę su viščiukais atskirame aptvare. Kalakutės žingsnis didelis, todėl ankštoje erdvėje ji gali netyčia priminti mažą viščiuką.
- Mityba: Viščiukams reikia starterinio lesalo su didesniu baltymų kiekiu. Įdomu tai, kad kalakutė pati parodys viščiukams, kur yra geriausias maistas, ir net „suminkštins“ jį savo snapu.
- Vanduo: Naudokite vakuumines girdyklas, kad viščiukai nesušlaptų. Kalakutė gers iš tų pačių girdyklų, tik pasirūpinkite, kad vandens visada būtų pakankamai.
4. Histomonozės rizika – ką būtina žinoti?
Auginant kalakutus ir vištas kartu, visada iškyla histomonozės (juodosios galvos ligos) pavojus.
- Ligos pernešimas: Vištos dažnai nešioja šią ligą nesirgdamos, tačiau kalakutams ji mirtina.
- Sprendimas: Jei auginate kalakutę su viščiukais, pasirūpinkite, kad jie neturėtų kontakto su bendru vištų pulku ir jų išmatomis. Jei pastebite, kad kalakutė tapo vangi, o jos išmatos pagelto – skubiai kreipkitės į veterinarą.
5. Rezultatas: laisvėje užaugę jaunikliai
Viščiukai, užauginti su kalakute, paprastai būna daug aktyvesni ganytojai. Kalakutė išmoko juos skabyti žolę, gaudyti vabzdžius ir slėptis nuo pavojų kur kas efektyviau nei žmogaus prižiūrimas „brooderis“.
Naudoti kalakutę kaip auklę yra senas, laiko patikrintas būdas, kuris suteikia džiaugsmo akiai ir užtikrina natūralią paukščių gerovę jūsų sodyboje.